- persekioti
- pérsekioti tr. NdŽ; SD299, N, LL190, parsekioti M
1. vytis ar ieškoti, norint sugauti, sunaikinti, nubausti: Persekioti sužeistą gyvūną turi teisę tik tas medžiotojas, kuris jį sužeidė rš. Persekioja juos kame vien pakliuvę, naikina išsijuosęs Blv. ║ prk. nesiliauti varginti: Persekioja nelaimė kieta A1884,246.
2. I prk. būti sąmonėje, neduoti ramybės, kamuoti: Tie vaizdai jį persekiodavo diena iš dienos rš. Pérsekioja įkyrios mintys DŽ1. Paskutiniu metu ją persekiojo liguista mintis: kūdikis gims negyvas J.Avyž.
3. neleisti laisvai veikti, bausti, varžyti, engti už kokias pažiūras, už slaptą veiklą: Fašistai žiauriai persekiojo komunistus (sov.) sp. Revoliuciniai rašytojai buvo persekiojami, o proletarinė literatūra draudžiama (sov.) rš. Nesang jis persekioja nekaltąjį žmogų PK88. Pašlavinti yra, kurie persekiojami est dėl teisybės, jų nes yra karalystė dangaus Ch1Mt5,10. Kad tada persekioja jus tame mieste, bėkit kitan Ch1Mt10,23. Duodi man, ko reik stokojant, apgini permisekiojant PG. O rūstybėj savoj atkeršys visiems, kurie jo sviedkus persekioja SE121. ║ spausti, engti: Viena močeka parsekiojo savo podukrą: liepdavo suverpti daugel ant dienos BsPII69.
◊ kortà pérsekioja nesiseka: Ir negal sakyti, kad jį korta persekiojo TS1904,4.\ sekioti; įsekioti; išsekioti; nusekioti; pasekioti; persekioti; prisekioti; susekioti
Dictionary of the Lithuanian Language.